Tykiai patykiai

Už varčios užkliuvo vakaras,
ilgu šešėliu
po kojomis driekiasi
tykiai patykiai,
tik nuo lentpjūvės parkinkuoja
Sartoji į rudenį,
o liepų ir kaštonų šakomis
dagilis,
o ražienomis
voratinkliai atspindi žaras
purpurinėmis skiautėmis.
Rytoj, kaip ir vakar,
vėjas pūs ir blaškys lapus
nešienautomis pievomis
dirvonais ir pakelėmis,
ir raisto kimsynais.
O ir nepareis
pro Andriejiškį nuo kalno
giedotojai,
nešini užverstomis
kantiškomis.
Tik tuščio avilio
dūzgėjimas
bus giesmė.