Tikėjo mitais moterys, o vyrai kūrė:
Pagavęs vėją baltasparnėj burėj
Parplaukia didvyriu daug klydęs Odisėjas,
Dievus ir deives taikiai nugalėjęs.
Tikėjo mitais moterys, kariavo vyrai
Už laisvę,
Už karalių,
Už tėvynę.
O jos tikėdamos išmoko paaukoti,
Ką įsčiose augino-kryžiui, ešafotui.
Kaip gimsta mitai? Sukuria juos vyrai.
O moterys? Jos kaip? Jos tiktai myli,
Jos tiktai laukia, ilgisi, kankinas,
Jei laimė-žaizdose, nelaimė- praradimuos.
Na, mano nuomone(aišku dabar ji Tau turbūt nieko nereiškia, bet vis tiek pasakysiu) idėja pasakyta pirmoj ir tijose paskutinėse eilutėse, visa kita tik paaiškinimas-argumentai.. Manau nereikėjo taip tiesmukai "daug klydęs", galima ir subtiliau, juk ir taip visiems aišku, kad Odisėjas, ne tik suktas ir išmintingas, bet ir mergišius buvo.. Antra strofa pasirodė iš vis tiesmuka ir netgi banali.., joje gal tik viena idėja(kaip jais(mitais, o tuo pačiu ir vyrais) moterys tikėjo).. Trečioje strofoje: pirmoje eilutėje dar kart pakartojama esminė idėja (mane tai nelabai kaip nuteikia, nes ir taip viskas labai aiškiai pasakyta ankščiau, galima pagalvot..-gal nutylėsiu..)Sekančiose dviejose eilutėse feministiškai parodoma moterų padėtis(ne prieš, bet tai pasakyta, mano nuomone, gan banaliai).Paskutinė eilutė-subtili idėja..
Įvaizdžiai:"Pagavęs vėją baltasparnėj burėj
Parplaukia didvyriu daug klydęs Odisėjas,
Dievus ir deives taikiai nugalėjęs"nepaisant to ką sakiau ankščiau-visgi nuostabu, tas supriešinimas. "tikėdamos išmoko paaukoti,
Ką įsčiose augino-kryžiui, ešafotui"-griebiantis užu širdies ir nėr ką pridurt..
Sumoje:idėja nebloga, atlikimas-Tu gali 15 kart geriau, tikrai žinau...
2stulpas ne kaip žiūrisi, nors gi nežiūrėti reikia o skaityti. ir dar: žodelio tiktai aš niekada nevartoju, nes dar mokykloj įkalė kad taip netaisiklinga. idėja šauni, nors apie moterys čia stipriau negu apie vyrus, tartum jie tik fonui, moterų išryškinimui. 3
pirmoje strofoje man skaitant užkliuvo "Parplaukia didvyriu daug klydęs Odisėjas", manau, kad reikia rašyt arba didvyriu arba klydęs, nes dabar toks šakar makar. paskutinės dvi eilutės, nelabai vykusios. skaitydama eilių, pabaigos tikėjausi visai kitokios, o čia žaizdos ir praradimai. nepaisant tų dviejų pastebėjimu - visa kita tikra pasaka