*** Antai pražydo obelys, neskinsiu,
Nebaidomas tegul gerumas gieda
/J. Marcinkevičius/
Močiutėle,
Ar galiu ant kelių pritūpti?
Purptelėk, Žvirbliuk, į mano margą skreitą,
Samanotam delne trupiniai įsipynę.
Sulygo šelmės obelaitės
Šviesias kasas į saulės grūdus išmainyti,
Ir it sagom suknias pasidabinti.
O iš kur batukėliai geltoni,
Žaliuos nėriniuos sukavoti?
Iš niūniavimo pynė Saulužė,
Aštuonytėm linų siuvinėdama.
Ji kutendama apavė pėdas,
Kad rudenį kojos nešaltų,
Kai per rūką jos bris pas Senelę.
O lauktuvių- nuskins žibukus-
Ir į plaukus,
Kad sutemom saldžiai kvepėtų.
Atstryksės kaip ir tu,
Ramiai snūduriuoti ant kelių,
Kol pasakom galvą šukuosiu…
* žibukas – jonvabalis.