Vienatvės faksimilė

Šalia kalėjimo augo obelis
Ir aprūdijęs grotų skausmas
Kiekvieną vasarą
Ieškojo vystančių žiedų

Šalia obels stovėjo
Perkrypęs suoliukas,
Pailsęs nuo sunkios žiedų naštos,
Apgaubiančios vėjuotą rytą.

Šalia suoliuko
Augo tik vienatvė - lengva, gili,
Lyg veidrodžio spindėjimas
Nuteisto kalinio aky.

Už žmogžudystę
Gauni kraujo lašą
Ir tas –
Susigeria į delnus...

Suolelio vietoje
Randi vienatvę –
Išbalusią, išblukusią,
O gal tik apsnigtą
Žiedais...