laimė

tik iš tolo mačiau
                                                        kaip tyro šaltinio gaivus
                                                    vanduo grūmėsi su oro purslais
                                                  ir tyliai riaumojo
                                                vakarinę giesmę lakštingala
                                            nutūpusi ant saulės pakraščio
                                        neturėdama degtuko
                                    uždegė manyje aistrą
                                  paleido pavėjui šoliuojančią stirną
                              tarsi šokančią baleto šokėją
                            ir visa gyvybė ir žemėje ir danguje
                        atsiduso palaiminta Dievo
                      savo begaliniu tikėjimu pakylėta laukimo
                    istirpusi atgailos versmėje
                skaidrios savasties nulipdyta
  besišypsančio saldaus likimo paliesta -  regėti...