aš - paukštis*~

iš praskeltų akių
sraiges tankiomis gijomis nuleidžiu ant kojų.
aš - medis.

keliu akis į dangų ir
matau tik plėšytą paklodę, kurią vasarą žydra akvarele nulieju.
tam,
kad vėl akyse pakeltose
mėlyna jūra atsispindėtų.
niekad jos nemačiau.
aš - medis.

grublėtas rankas tiesiu į
drugius
paukščius
vabalus.
džergždžiančiu balsu prašau jų man papasakoti apie
žemę iš aukštai, kai vėjas kelia tave lyg akis į dangų.
manas akis.
o jie nuskrenda pabūgę mano žievės samanotos.
aš - medis.

nupjaukit mane, kad galėčiau skraidyti
drožlėmis
popieriaus lapais
baltais sparnais.
aš viską pamatyčiau.

tamsu. pūkais kylu. vėjas. tyla ir ramybė. ir sklendime paskendęs aš...

        ..aš - paukštis