Prisiminimai

Močiutės skrynios dugne
Guli prisiminimai
Tvarkingai sluoksneliais sudėti
Austi ir šilku siuvinėti

Likimo kreivės ir tiesės
Lyg spinduliai tiesias
Prikeldami džiaugsmo jausmą
Ir laimingų akimirkų vajus
Mane vejas

Daug ką kraitis pageltęs pasako
Ir kartėlis nusėda gelmėse nerimaujančios sielos
Ten dangaus plokštumoj
Saulės trupinius rinkdamos kregždės raižo orą sparnais
Kai sugrįžta diena ačiū dievui
Aš ir vėl patikėjau sapnais
Nes skaudus ilgesys vis dažniau sugrąžina tenai
Į vaikystės namus
Kur močiutės sugrubę delnai
Mano ašaras šluostė
Apkabino ją metų šalna
Ir pavargus ranka taip atsargiai pridengusi burną
Jautė kirbantį šaltį delne
Dieve mano kam atėmei ją
Pievų vėjais pakvipusią baltą kaip ieva
Ir naktis prisiglaudus prie klėties
Tyliai verkė lietum
Ak kaip norisi širdžiai išstumt
Juodą ilgesį smigusi ietim
Į gražiausių akimirkų pievą