(Ne)ragana

Sienom kiliop čeižėjo tąkart jauna –
Sienom kilo žiedų išplatėjimais –
Veržiasi rožėtais krūmynais – badė saldžiai
Kraujuojančiom rankelėm – pasveikino rankom -
Gijų geliam pavėsy braidžiojantį piemenį –
Ragana išbridus ir "persenus" –
Negana to dar akla –
Baisiai visus gąsdino.

Ir metė vilioklį kvapų ekstraktą žvirbliams
Svaiginamai apžavus leidžiantį.

Grožis Jos akyse turtas – nasturtom
Išdavikės parsmelkta paleistuvystė
Miegančiai gegutei praalkus.

Ar atmeni frezijas pakrypusių pievų vilnijimą
Ar pameni smegenis mąstančias kitaip
Ar pameni nugriautas ir pastatytas sienas
Ar pameni vienodus
Apaugusius vijokliais namus
Ar meni įdienojusią bežadę mergytę
Žaidžiančią šilkinėm lėlytėm
Nepameni negirdi nematai nenori
Nes ji jau užaugo
Ji jau užaugo kiliop su erškėčiais
Su rožėm
Tačiau bet tavęs...
Ir kodėl
Nes ji adaptavosi ir priprato –
Prie amoralios tiesos virtusios visatos liga.