Vakar pastebėjau, kad mano sodas-visa onkologinė klinika.
Ir nors obelys, sergančios vėžiu, duoda saldų derlių,
Agronomas, pasipuošęs beizbolo kepurėle,
Išvertęs akis lyg naujagimis veršiukas,
Kirto šakas, ir metė man sakydamas:
-Na, mergyte, ir didelį Joninių gi laužą turėsianti.
O taip, šią savaitę deginsiu ir lyg pamišusi
Raičiosiuos pievoje, pilnoje vėžio deformuotos medienos...
Kad obelys suserga vėžiu, sužinojau tik vakar,
Kad jas galima gydyti, sugalvojau tik šiandien.
Kad sodo tepalas už kelis litus naikina vėžį, įrodžiau irgi...
O kuo obelys pranašesnės už žmones?
O kodėl jų onkologija nelygi mūsų?
Juk mes stovime ir mąstome po dangumi vienu?