Ryto vėduoklė,
Pasislėpus mokyklinio sijono klostėse,
Kurs saugo paslaptis
Ne tavo.
Prakaituoti delnai,
Ištirpę jose,
Byloja pradžią pabaigos..
Tavo veidas,
Žiauraus žvilgsnio nutapytas,
Ir akvarele lietas
Šimtus sykių...
Man mena laiką,
Nesvietiškai mielą, graudų ir žiaurų...
Kad ir koks jisai paikas-
Buvo mūsų...
Bet šiandien tavo plaukuose
Ryto vėjas verkia,
Nes mūsų laikas nelaukia,
Išeinam...