Banaliom akim į meilę

Budžiu, dar vieną naktį stebiu
Debesis plaukiančius tavęs
Link. Vėl rymau nušviestas
Pūpsančių jonvabalių ir mėtau
Viltis lyg strėles į judantį taikinį.
Rūšiuoju svajas, atrinkdamas
Pačias geidžiamiausias ir palikdamas
Jas rytdienai, nekantriai trypiančiai
Ateičiai, ir sau, ir tau, netiki..?
Glamonėju tavo šešėlį, liesdamas
Tik pačius kraštelius, bijodamas
Sudarkyti tą tobulą ir laikiną
Paveikslą. Ir stoviu ištisas valandas
Už tavęs, permirkęs tavo aromato,
Ir saugau tavo paliktas pėdas,
Įmintas nepastebėtai, ir saugosiu kol
Neįminsi gilesnių. Dievaži,

Mieloji,

Netrypk manęs. Dievaži, mieloji.