Trečia diena be miego bet su savimi
trečia naktis pučiu kaip trečias brolis
skaityti upių jau nemoku
ir mūsų medžių neganau
aš ne piemuo ir net labai norėdamas netapsiu
kuo dar galėčiau aš nebūti
aš savo vardo sapnuose neperskaitau
jau ne vienam su juodraščiu va taip nutinka
į veidrodį žiūriu – savęs nepamenu
žvelgiu į balą – svetimus skandinti noriu
kuriuos mylėjau tie iš meilės mirė
kurie mane mylėjo – mirt nespėjo
kurie suspėjo tie mane atspėjo
kai parkritau – žolė nekalbino
ir vabalas pažįstamas šešėlio mano nepasveikino
maniau sapnuoju
ir sapnavau kol nieko nemaniau
sakai gyvenimui suskaudo galvą
sakai vaistažolės į rudenį pabėgo
nepasiekiau aš saulės –
nulaužiau galvą tos saulėgrąžos
skaudėjo man – galvojau
kad aš galėjau galvą kažkada turėti
matyt paklydau bežymėdamas kelius klykuolėms
ar kryžkelėj koks šviesaforas galvą perkaitino
leisk vieną naktį amžinai gyventi
kad ir prieš mūsų erą
prieš mus ir net už mus
leisk pasapnuoti dieną
ir patylėk – jau sielos lietvamzdžiu į naktį kaukši
gerai kad vėjas sugalvojo klausą
prigulsiu sapno paklausyti
į rašomojo stalo stalčių
kur dulka nebaigti gyvenimai
penkių eilučių romane