Iš jaunystės svajonių
iš naktų su paparčio
žiedais po galvom
ėjom dviese
lyg du viename
su viltim
su vargo godom
nupėdintas kelias
aš džiaugiuosi
kad paukštė užklydus
laimės plunksną
turėjo tik vieną
ir numetė tau
kodėl gi atimti turėčiau
nors žinau kaip sopės
kai dalinsim nedalomą