kėliausi

kėliausi
anksti rytą
kol gaidžiai giedojo
ramią dainą
man
ir mano
sielos kertei.

važiavau į saulėtą
Trakų miestą,
kuriame praeitis
ir dabartis
supainiojo keleivius.

kopiau į kalną,
dainavau,
pavargusiam kūnui
dovanojau
protėvių dvasią,
nors ne to
jis tikėjos.

nešiau kryžių
galbūt netikrą,
o savo sukurtą.
baidžiau irklais
tamsius debesis
kol naktis atėjo.