Ūkiškas

Nėra čia nė ūkio, nėra nė ministro         
ir jokio vaizdelio nebuvo, nėra.             
Kas buvo niekuo, tas išėjo. Ir viskas.
Gerai, kad nespėjo išeiti dešra.

Dešra – ne agurkas. Nei sėsi, nei pjausi
Europos centre, mylimoj Krekenavoj.
Tik vyšniose vėją balnoja kaliausės.
Balnosiu ir aš – jau stogai nuvažiavo.

Ir trypia ant plikės dangus kepurinę.
Išeisiu ir aš – po manęs nors sausra –
Kadencijos pusę stovėsiu vitrinoj,
kad būtų vaizdelis, nes ūkio nėra.

Stovėti aš moku, turiu net diplomą.
Ne jūsų čia reikalas, blyn, ką turiu.
Išėjo per ūkį ministras. Aš stoviu:
turėsite kviesti, nes truks žiburių.

Juk savas esu ir be ūkiško muilo.
Kai aš prasižiosiu, taps ūky šviesu.
Nedrįskit užčiaupti: nebus, blyn, kaip buvo.
Vaizdelis – ne koks, bet, va, aš koks esu!