Vakaras pajūry

Vėl jūra siūbuoja kaip marška plati,
Ir mėlyną tolį vėl kramto gilybė,
O atspindžio rausvo sparnai pakelti
Į temstantį skliautą švelniai įsikibo

Ir pilko supimo galinga skalsa
Per grimstantį saulės vainiką nutįsta,
O jūra kaip drobė minkšta ir balsva
Už plazdančios burės raudonai pražysta

Nėra čia tvirtybės, nėra atramos
Kaip sapnas pasviręs į tamsą šnyksta,
Nusineša juostą platybės ramios
Paglemžia begęstantį vakarą nykų...