Iš nebūti į būti atėję,
Iš migloto, mažyčio ir galimo,
Užsimerkus akims stebim tyliai,
Ir nutirpstam sulaukę atsakymo.
Susipynę plaukai ir likimai,
Šildo vakaras delnus sutapusius,
Atsikvėpę šįkart paskutinį jau,
Leidžiam srovei nuplaut mus nuo tako.
Iš nebūti į būti atėję,
Jau palikome baimę kelionėje,
Apkabinsime žemę užmigusią,
Paskutinės dvi dalys dėlionėje.