lėtai mano juodas karkasas

kur buvo apaugęs kampuotom gėlėm
raudonom stiklo rožėm, laimėti
bala lietuj
saulutei naktį pašvietus
kviečiai auga
-
sapnus plėšau kaip puslapius
kad užsikimšti ausis
nuo mašinų ūžimo
pasauli
vėl pamečiau tavo paviršių
vėl pamačiau tavo vadeles
pilkoje rankoje
-
dievuli
tu ten sužiūrėk
kaip nors
aveles
paskaičiuok
(be fjuzinės logikos triukų)
ir pristatyk man
balandžių paštu
naują
angelą
sargą
-
iš anksto dėkoju,
labai atgailauju
už tą ankstesnį,
kur suvalgiau pusryčiams
vietoj popkorno-
vėlavau į darbą,
skubėjau.