mąstymo dulkės

Mastymo demes
Viešas (05-23 09: 28)



“Mąstantis žmogus- išsigimęs gyvulys”
J. J. Rouseau

Gyvename laikais, kai bene kiekvienas individas su pasimėgavimu deklaruoja mąstymą kaip vertybę. Tą daro pats nesusimastydamas, aklai sekdamas lengvai sukurstomos ir nesunkiai manipuliuojamos minios trypiamu visuotinai privalomu moralinių, dvasinių ir kitokių vertybinių nuostatų vieškeliu. (Nuostatų, sukurtų tik asmenybės bei individualumo varžymui, nuostatų, kuriomis naiviai mėginama užmaskuoti visuomenės ydas bei netobulumą).
Tuštybės genamas žmogus virš visko kas natūralu iškėlė evoliucinės raidos klaidą - protą, kurį vedina atsitiktinumo rankos jam suteikė gamta. Protas, ir jo įtakotas mąstymas viso labo tėra nukrypimas nuo įprastų gamtinės pusiausvyros sąlygų, nenumatytas smegenų veiklos šalutinis produktas, atsiradęs pakitus smegenų masei. Ne atsitiktinai mąstymas pasireiškia tik vienoje gyvosios gamtos grandyje- žmonėse. Tai tarsi kokia mutacija, lėmusi homo sapiens sapiens- savotiško Žemės viruso nestabdomą plitimą.
Mąstymas, kad ir kaip bebūtų puoselėjamas ir aukštinamas, niekada nepajėgė paversti žmogaus kažkuo kitu, ne instinktų ir baimių valdomu gyvuliu. Paprasčiausiai gyvuliškumui buvo suteikta daugiau subtilumo ir rafinuotumo- melas, klasta, veidmainiškumas, kerštas- visa tai tik gyvuliškos prigimties atmainos sustiprintos bei iskreiptos to nuostabaus „pažangos variklio“- proto. Mąstymas niekada nepajėgė sustabdyti karų- priešingai, pasitelkiant jį buvo tik tobulinamos kariavimo priemonės, didinami smurto ir rafinuoto žiaurumo mastai.
„Mąstantis“ žmogus ne kas kita kaip gyvulys, kuriam buvo suteikta proga laisvai ir neribojamai reikšti save. Tą jis ir daro- kiekviename savo žingsnyje demonstruoja prigimties ydas. Protas atrišo rankas, suteikė žmogui nepaprastą veiksmų laisvę ir galią. Tačiau su didele galia ateina ir didelė atsakomybė. Gaila, kad būtent jos žmogaus prigimtyje ir stinga...