mažais sausais pirštukais
liūdesys nupieš
per drėgną skruostą
nuo akių lig lūpų kelią
kol žvakė smilks
ir jaukų kvapą skleis
dar būsi mano, o aš būsiu tavo
maži kaulėti liūdesio pirštukai
per tylą perbrauks kaip
per gelsvą liepsną
tu žaisi su sudegusiais degtukais
aš atsistosiu
ir
tiesiog išeisiu