Tavo pėdų delnus
Pragarinė ugnis išprausė.
Neik pas mane-
Į mano plaukus angelas
Aureolę įbruko.
Tavo keliuos
Juodžemio ženklai
Nuo klūpojimo dirvoj,
Kad augtų bulvelės.
Neik pas mane
Net ir ant kelių suklupęs-
Alkūnėse mano įsirėžė
Sosto atramų papuošimai...
Ugnis, juodžemis,
Sutrypta aureolė,
Sostas dviese-
Mudu abudu.
Vis vien atėjai-
Ką gi- gyvensim...


žemuoginė lėja su aukso atšvaitais



















