Seniai seniai

Seniai seniai,
kai dar Elenytė ieškodavo
broliams galvas,
miegant žvaigždėms
ir bitėms,
naktys kvepėdavo pienu,
pempės perėdavo aukso grynuolius
būdavo, vienas kuris pateka
ir spindi be saiko -
gerves apakina
klebonas su ostija sumaišo
kieno burnoj paslepia,
tam viduriuose šilta palieka.

Vilkų, devynios galybės privisę,
išsipuošę į trobas eidavo -
kas pirštis, kas burnelę
išmest su gaspadorium.
Gražūs tokie - akys, kaip žmonos karoliai.

Mes, antai, gerai gyvenom
aitvaras pilną jaują privemdavo,
avinas pinigais purtėsi,
paukščiai iš girios
čiulbėdami eidavo,
tik kad mama šilko kaspinus mėgo
tėvas stikliuko nevengdavo -
šluotkočiu mane palaikė
ir laumei užėjus atidavė.