Diena. Rytas.

Šmėklos kaip bomžai slankioja po lietumi
[Duokite cigaretę... ]
Juodi lietsargiai prispaudę prie žemės praeivius
[Šiandien numatomas lietus su krauju]
Aplinkui nieko nėra –
[Įsikišk klausymosi aparatą]
Bažnyčioje užgeso žvakės, šventieji tebekaukia
[Iš relikvijų pastatytume sąvartyną]
O vokai iš lėto nuslysta ant akių – nekas, mano sese
[Sakei, bijai pūgos]
Atsibudus pasveikini susimuliuotąjį rytą
[Skreplių spjūvis ant pelenais nubertų grindų]
Ir džiovintos gėlės vazonuose staiga ima skrieti
[Startaaas! Kas laimės sintetinę taurę? ]
Ir lova sliuogia baltojo triušio urvu.
[O plakatuose muzikos dievai ima isteriškai juoktis]
Tu kiši degančią nuorūką man į akį
[Sakai, sese, atėjo laikas praregėti]
O aš tik noriu, kad mane išdulkintum,
Ir prieš miegą pasektum pasaką.
[Tuomet mesiu gerti. Ir valgyti. ]