---vieta pavadinimui---

Keturi dideli žingsniai. Ir sustoju atsukusi nugarą. Dieve, kaip tvanku. Rodos, lyg kažkas būtų orą išsiurbęs. Aišku ir išsiurbė tas, kuriam šiandien į viską nusispjaut, nes saulė pakilo dar tada, kai jis buvo negimęs.
Kairė ranka padėta ant dešinio peties, galva prispausta prie jos plaštakos. Ir taip tirpsta... kažko tirpsta... mažom vielutėm suvarsto. Kita ranka kabo lyg asilo Nulėpausio pamesta uodega.
Kodėl skruzdėlynas mano viduje nemiega? Blaškosi, taršosi, taškosi, laksto... ir kutena krūtinę. Nuriju didelį gurkšnį dulkėm prisotinto oro. Mane apkabina didžiulis baltos šviesos pluoštas. O jau geriau jis būtų likęs ten, iš kur atėjo.
Vienas
Antras
Trečias. Žvilgsnis į mane iš kažkurio septinto katino gyvenimo ar paralelinio pasaulio. Taip. Dabar varsto mane po siūlelį, po kraujagyslę, po plauką... Koks pusšimtis keiksmažodžių prabėga mano galvoje. O tos užuolaidos taip sau ir kabo, atseit – mums vis vien. Kabo sau, it milžino kelnių klešnės – murzinos, dulkėtos ir matę pusę pasaulio. Turbūt taip ir yra. Kad aš dabar taip – purvo sauja ant jų. Tik tiek, kad praeidamas pusgirtis, nekokybišku spiritiniu odekolonu, kramtomu tabaku ir nelaiminga meile dvelkiantis sargas sučiaudėtų.

Leidžiu galvai svirti nuo rankos. O šita tik pasikabina lyg pakaruoklio, norėdama tik dar labiau iš manęs pasišaipyti.
Balsas nusijuokė. O ko tu juokiesi? Kvailumo, senybinio marazmo, piktybinio snobizmo ir neišprusimo prisirpęs balsas. Mielas Balse, prašau nutilti, nes gumulas, turbūt dar vis besiilsintis manoj gerklėj, išlips lauk. O to juk, nei Jūs, nei aš, mielas Balse, nenorėtumėm. Taigi.

Dabar jau norėčiau numirti. Dar pusė sekundės ir tyla mane tikrai užsmaugs savo garsumu. Kojos pirštai, kuriuos dabar puikiai mato mano kybanti galva, apimti konvulsijų. O tarp lentų įstrigęs varinis. Mintis peršoka į Vasarvidžio Nakties Sapną, paskui į Gogolio Revizorių... ne. Matyt bus sau atsiritęs iš kokio devyniolikto amžiaus šešto dešimtmečio. Ir tegul.

Pagaliau. Patvinusi upė išdžiūvusiems laukams.
                                      Pirma Ravelio nata.


... ir išplaukia balsas ūkanomis... ir paskęsta žvilgsniai rūke...


aš – ir – Ravelis
a š – i r – R a v e l i s
šuo – lis – Ravelis
a š –  i r – Rave l i s
žemė – ugnis – Ravelis
be – jū sų – Ravelis



        ............... aš ir Ravelis...........