Paguoda Jūra

Vėjas gena bangas, bangos gena viena kitą, kol užkliūvusios už borto dūžta. Vandens purslai po truputį sklaido rūką. Brėkšta...
Toli Toli pirmieji ryto ženklai...
Skruostu rieda ašara. Man taip gaila praėjusios nakties, kuri nusinešė mano svajones ir viltis. Taip tikėjausi, o dabar...
Tik jūra mane gali suprasti...
Mano likimo sesė!
mes abi tokios vienišos - tu tokia buvai, aš tokia tapau...
Aš noriu žvaigždžių, mėnulio. Aš noriu tiek daug, o tu taip mažai... Tu nepaprasta, didelė, o aš, atrodo, tokia vienintelė, bet tokių kaip aš milijonai... Aš tik mažas žmogeliukas, o tu Jūra - neapsakomas ir neaprašomas stebuklas...
Aš noriu, kaip tu - glostyti žmonių šypsenas ir juoktis.
tačiau mano svajonėms nelemta išsipildyti...
jos tik kaip mažas lašelis tavyje, kuris po kelių sekundžių sudūžta laiko horizonte...