Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Raganų gaudynės

1. Trys raganos
Lovliai, Pinčius ir senelis su Mantu per savaitę po keletą kartų eidavo į didįjį kambarį apžiūrėti raganų. Jų buvo trejetas ir visos labai skirtingos.
Atsigabentoji iš požemio karalystės Fimfa jau buvo aprimusi, nes matė, kad stiklas labai kietas ir ji, labai sumažinta ir menka, pasprukti iš stiklainio niekaip negalės... Atėjusiems į kambarį ji visada kažką norėdavo sakyti, rodydavo keistus ženklus pirštais ir laukdavo atsakymo. Namiškiai su ja aiškintis kol kas neskubėjo, nes jų laukė kiti reikalai.
Ragana, pagautoji ir apdegintoji kibirkštimi Kaulo bobos urve, jau buvo išgijusi, bet nerodė jokio noro bendrauti. Pamačiusi tarp susirinkusiųjų Pinčių, ji išplėtė akis, susiraukė ir, tartum įtarusi ką negerą, greitai nusisuko. Ji dažniausiai sėdėdavo ant stiklainio dugno, tarsi negalėdama suprasti, kas atsitiko, nudūrusi akis į pro langą matomą tolį, susikaupusi apie kažką mąstydavo...
Raganų valdovę — Kaulo bobą laikė tamsiame rūsyje. Ji dar niekaip negalėjo atsitokėti, susitaikyti su tuo, kad jau antrą kartą yra taip kvailai pagauta ir nebegali skraidyti apie savo urvą ir jodinėti ant eikliosios kumelaitės... Dėl to niršo, spjaudėsi degančiomis kibirkštimis, įėjusiems grūmojo abiem kumščiais, darė visokias bjaurias grimasas...
— Su ja reikės mum dar kiek palaukti... Kai vėl pripras prie gyvenimo stiklainyje, tai įgaus ir proto, nusiramins, tada gal ir su ja pasišnekėsime... — sako į jos įniršį žiūrėdamas Žalis.
— Žinoma, iš tokio raškažiaus kalnų urve patekus į stiklainį ir po to dar į tamsų rūsį — šypsotis nebetinka, — pritarė Mantas... — Juk nelengva iš visagalės valdovės pavirsti mūsų rūsio kaline...
— Praeis laiko tarpas, pripras, atsigaus ir gyvens kaip visi šio pasaulio padarai... — pertarė visus viltingom akim peržvelgęs senelis.
—Man visai ne dėl šito skauda galva, — įsikišo Juodis. — Geriau pagalvokime, kas bus, jei kuri iš raganų kaip nors netyčia ims ir paspruks arba pas mus į svečius netyčia užklys kuri nors jų draugė...
— To aš niekada nenorėčiau nei matyti, nei girdėti, — atsiliepė Mėlynukas.
— Tai va, aš ir sakau, reikia jas kam nors atiduoti ar padovanoti... — neryžtingai tarė Mantas.
— Kaip kad mes padovanojom tau... — šyptelėjęs tarė Žalis...
— Taigi, taigi... Gera buvo dovanėlė, — giliai atsiduso senelis.
— Ko verkšlenat, kaip pavasarinės varlės baloje? Pabėgs, pabėgs... Ar jau pamiršot kiek raganų dar liko laisvėje ir kad jos kiekvieną akimirką gali pasirodyti čia ir krėsti su mumis visokias eibes? — netikėtai paklausė Pinčius.
Visi nutilo, nes rimčiau nebuvo apie tai galvoję. O juk raganos dabar gerai žinojo, kad jų nelaimės ir nesėkmės atėjo ne iš kur nors kitur, o iš šitų namų ir kad kalti dėl to yra mažieji lovliai...
— Ir kai raganos vėl pasirodys mūsų kieme, — tęsė Pinčius, — nesitikėkit nieko gero. Jos ne tik apvers mūsų namus aukštyn kojomis, bet ir išlaisvins tas uždarytąsias stiklainiuose ir tada visos sukibusios parodys ką jos visos iš tikrųjų gali...
— Kalbi ir galvoji, kaip iš kokio rašto... Bet kas iš to? Juk geresnės išeities niekur nematyti. Mes užimdami Kaulo bobos urvą jas labai išgąsdinome, išblaškėme ir net nepagalvojome, kas vėliau iš to išeis... — mąsliu veidu įsiterpė Mėlynukas.
— Jei žinotume, kur jos slapstosi ar gyvena, tada kitas dalykas, o dabar jokios žinelės, net užuominos neturime ir surasti jas nėra jokios vilties... — išsigandęs ir sumirksėjęs akim, ištarė Mantas.
— Žinoma, nevykusiai pasielgėte. Jau tada reikėjo apgalvoti kaip visas iki vienos sugaudyti iš karto, nepalikti kitai dienai... — tęsė Pinčius.
— Bet mes ir dabar turime galvoti apie ateitį. Ir nutarti, ką daryti, kad nebūtų blogiau, — susirūpinęs pratarė Žalis.
— Planai, kaip ir miestai, statomi ne iš karto, o be to rytas gudresnis už vakarą. Šiandien visi pagalvokite, o rytoj susiėję tarsimės, ką dar galima daryti, — pasakė susirūpinęs senelis. Po to visi liūdnais veidais išsiskirstė.
2005-06-09 22:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-15 10:06
kaiva
Linksmieji nuotykiai prasideda :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-10 12:15
M0NTĖ
jautriai ir nuosekliai:) 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-09 23:18
OAL
OAL
Valio! Vėl nuostabios pasakos tęsinys. Vėl galiu pabėgti iš buities į gražių fantazijų pasaulį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-09 22:29
glue
Geras stilius. turtingas žodynas. idomus. žodžiu smagu skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą