NeSkaityKit*~

Kvepia ką tik nupjautais medžiais. Mažais jų mirusiais kūneliais, kurie dabar drožlėmis sklaidosi ore. Iš dulkės kilęs, dulke ir pavirsi. Gal. Tarp žolių klimpsi prasmegę apsamanoję bėgiai. Bėgiai pelkėje? Gal. (Butaforiniam pasakojimui tinka visos dekoracijos). O šalia dvi rūdimis apsirgusios cisternos ir vagonėlis. Į tokį bet kuris tarybinis rusas mielai sukimštų pustuzinį farširuotų dušmanų. “Светло..” Užrašas nutrupėjusiais dantimis kalba apie vagoną į dangų. Mažokas.. Gal todėl, kad skirtas tik Dievo saujelėn telpančių žmogiukų būriui. O bėgiai barzda apaugę, nenaudojami.. Gal Jis tiesiog miega ir dėl to pas save nieko neima? Gal.
Daug mūsų šioj pelkėj. Ražienos ir viržiai iškrypėliškai dursčioja šlaunis. Kojos jau senokai atsisakė atlikti jonėninių kolonų funkcijas, todėl visi, postamentais suvirtę, gulime. Valgyti nesinori. Kelias dienas pakramtęs žolytes pasijunti kaip asilas laukiantis nesulaukiamo. Šaunu, kad mūsų daug. Dar šauniau, kad kai kurie apsimeta labai patenkintais šiame botanikos ir zoologijos sode.
Gal kada matėte išsidažiusią beždžionėlę? Aš ją matau kasdien, na… beveik. Pastaruoju metu ėmiausi propaguoti natūralumą, kuris apsiriboja karvės akimis (tiesa, žvilgsnis kartais atrodo tiesiog stulbinamai protingas) ir idiotiškai natūraliai kreiva šypsena. Mokslas buvo bejėgis prieš gamtos išdaigas. Beje, ir prieš mano charakterį. Štai kasdien savanoriškai virstu į vis kitokį gyvį: asilą, beždžionę, nusususį varliagyvį... Gydytojai manosios sielos išganymą pradeda visuomet nuo pradžių, nes turiu savybę pamiršti paskirtus gydymus ir kaskart pasirodau vis kitokiu pavidalu. (Kaip naujai gimus. Gal.) Taigi ir gydo kaskart tik tam organizmui skirtais nuodais. O gal nuodija, nes šeria dideliais kiekiais. Gal. Tačiau niekas nemato mano besišypsančio strazdanoto veiduko po šeriais. Niekas. Gal.
Aš esu už lyčių lygybę. Būtent dėl to ir manau, kad Dievas yra moteris, viską pagimdžiusi ir išauginusi. Taip yra dar ir dėl to, kad tik Ji sugalvotų kankinti kruopelę dangaus išsiilgusių cinikų žuvimi aromatizuotoje pelkėje. Tarp kitų žuvų.
Gal kada mus kaip sardeles sugrūs į mažytį vagonėlį ir, kam nors vėl virtus kitokiu gyviu, (patalpėlei neišlaikius svorio pokyčio), butaforija nugrims į teatro užkulisius. Tiek to dangaus. Tiek nuoširdumo.
Bet kartais cinizmas yra kuo atviriausia nuoširdumo išraiška. Kartais..



*paveikta kurių ne kurių kūrinių. Gal net per daug. Gal (“gal” vartotas išreikšti tai, ką mes žinome).