Tarsi vėjas, nuplėšęs lapus,
Pabučiuoki žvaigždės žydrą gelmę
Ir, atskridęs į mano sapnus,
Man įdėki jos kvapą į delną.
Palytėki tu mano pirštus
Ir dar veidą, nuo ašarų šlapią...
Būk kaip vėjas, nuplėšęs lapus,
Kad pajustų tai lūpos ir akys...