Pasitinka tankmė sąžalynų,
Uždara ežerėlio akis.
Kas mes esam-gal žuvys težino.
Štai nutilo-matyt, atpažino,
Nors ir paslėpė veidus naktis.
Iš brūzgynų išėję, iš pelkių
Prijaukinsim peizažą, namus,
Prie vandens-dar netobulą valtį,
Prie sūnaus-pirmo brolžudžio kaltę,
O prie angelo baltus sparnus.