Kai nėra

Mano alkanos aistros, jausmų labirintai.
Juose miegantys tigrai ir šėlstantys paukščiai.
Visos tos iki kraujo pažįstamos vietos.
Svetimos rankos. Tyrinėjama godžiai.

Mano vaikiškos baimės, pirmi atradimai
Ilgas kelias į uždraustą pasakų šalį.
Ten, ne laikui, o jausmui meldžiasi vyrai.
Ten alpsta mergaitės, atrasdamos varį.

Iš jo lipdo stabus ir aukoja gražiausią.
Aš aukoju tik dalį brandintos vaikystės
Išnykstu kaip šešėlis be tviskančios saulės.
Lieka gėlės ant kapo – pamirštos.