bliuzas nakčiai ir vynui

Prilašino naktis mums savo švento vyno
Į baltą krištolinę taurę iš trapaus lelijos žiedo
Prisėski po kelionės šalia o senas mano drauge
Išgerkime męs šalto ryto gaivios, skaidrios rasos.

Įsipilkime į taurę pasemę pilko smėlio dulkių
Tai, surinktas nektaras iš žvaigždžių mažų
Pakelkime kartu trapias taures lelijų
Daužyt gyvenimo nereikia išukes.

Išgerkime kartu, išgerkim švento vyno
Pajuskime palaimą, malonę iš dangaus gelmių
Pavirskim ir skrajokim lengvom, bespalvėm dulkėm
Ir laukime kol bitės mažos  mus suras.

Tą kūno pilką tuštumą savyje užpilkim
Saldžiu, gaiviu nektaru iš dangaus gelmių
Pavargusias širdis pailsėt ramiai palikim
Palaukime kol šaltas vynas jas uždegs.

Pabūkime kartu o mielas, senas drauge
To vyno švento mums prilašins dar naktis
Iškelkime pilnas taures į šviesią viltį
Ir suskaičiuokime visas dangaus dukras.

Prilašino naktis mums savo švento vyno
Į baltą, krištolinę taurę iš trapaus lelijos žiedo
Prisėski po kelionės šalia o senas drauge
Užpildysime visą tuštumą saldžiu vynu.