Įvairios mintys ir į langą barbenantys lietaus lašeliai neleidžia man užmigti ir pasinerti į sapnų karalystę, kur neegzistuoja jokios taisyklės. Jau trys valandos, kai aš vartausi lovoje bandydama užmigti. Ne... Panašu, jog šiąnakt pamiegoti nepavyks, todėl atsikeliu iš lovos, susirenku visas mažas pagalvėles, susidedu ant palangės ir patogiai įsitaisau.
Lietaus lašeliai krenta vis greičiau ir greičiau, barbena į langą vis dažniau ir dažniau... Tie visi lašeliai gimė iš vieno debesies, kaip ir visos mūsų svajonės-iš mūsų pačių. Vieni lašeliai didesni, kiti mažesni... Vieni greičiau pasiekia žemę, kitiems tenka nukeliauti ilgą kelią... O kai kurie išvis nepasiekia kelionės tikslo... Taip pat yra ir su mūsų svajonėmis. Turime keletą labai didelių ir begalę mažų... Vienos išsipildo greitai, kitų virtimo realybe reikia palaukti... Tačiau yra tokių kurios taip ir lieka svajonėmis... Galbūt joms net nelemta išsipildyti...
Svajonės praskaidrina mūsų gyvenimą, nudažo jį ryškiomis spalvomis. Taip ir lietaus lašeliai suteikia gaivumo orui karštą ir tvankią vasaros dieną.
Lietaus lašeliai krenta vis lėčiau ir lėčiau. Kiekvieną sekundę jų vis mažiau. Kaip ir viskas gyvenime lietus turi pabaigą. Jį pakeičia skaisti rytmečio saulutė ir gaivus oras. Sapnas baigėsi. Laikas keltis ir vėl kibti į kasdieninius darbus.