Taip tyliai, tarsi tirpstantys šešėliai
Mane palieka mano artimi:
Sapnai, prisiminimai, įvykiai ir žmonės
Kas laimindami, kas prakeikdami.
Nuslystančiais automobilio langu
Palaukių medžiais užmarštin nubėga
Draugų veidai, ar juokas mylimųjų…
Jau nebeatskiriu pro tirštą laiko sniegą.
Aš palieku tarsi batus už durų
Aistras, jausmus, džiaugsmus kadais patirtus
Nes negaliu sustot, o jie įklimpsta
Po kalendoriaus ženklu jiems priskirtu
Ir tebūnie, nes nežinau kaip išlaikyti
Tarp pirštų srūvantį sekundžių smėlį…
Mane paliekantys, ramios jums amžinybės.
Tik prisiminkite: aš jus mylėjau…
_____________
2003 žiema