Ji ( apie save )

Be pakrantės ji dar turėjo vėją,
iš kurio tyliais vakarais
mokėsi pasakų apie laiko iliuzijas,
žydrais plaukais apvinguriavusias
šiaurinę žvaigždę.
Bet ir tikrovės ji turėjo,
Ji atslinkdavo vaidindama rytą,
ir dainuodavo apie vėjo netikrumą.

Dar man sakė, kad jau išbarstė Ji
poetinį saldumą
ir nebegali atsijoti,
sutiktųjų pirštais išterliotų
laiko mėginėlių.

Vargšelė...