Kaip tu nepavargsti, Končita,
rytais pinti kasas, valyti
Jėzaus kojas dulkinas
(su kuo sakei Chose ten dulkinos?)
išsiuvinėti motinai akis,
mintis nepadorias vaikyti
(koks gyvulys! Suplėšė tikro šilko palaidinę!)
musgaudžiu.
Poto dar reikia nužiūrėt
kaimynės vaiką,
nušveist kovinių povų plunksnas,
o tada jau mane marina ciklomenai -
putlios seminaristo rankos,
sutanos pavėsinėj, Ieva
verda obuolienę.
Ir viskas tam, kad jis atskleistų
kaip pravirkdo Dievo motiną.