Springo žodis burnoj
Spindinčioj auksu begėdėj
Spyrė žemė aukštyn
Spaudžiantį batą kur ėjo
Dvokiantis autobusas
Dvyliką kart supūkšėjęs
Dvasią užtraukęs tyloj
Dvilinkas nuskubėjo
Šnervėm suplojęs linksmai
Šnairavau tik į savo šešėlį
Šnarančios šakos širdy
Šnibždantis medžių pavėsis