kelias

Alpstantį laiką saujoj laikau.
Atsipeikėk jei nori – dovanosiu jį tau
Vidudienio gėlės lyg laiko tarnaitės
Šilkinėm paklodėm apklosto laukus
Ir kelia į dangų žydinčią galvą
Glamonėjasi vėjy ir juokias kartu
Karščiuojančiom lūpom bučiuojasi saulėj
Džiovindamos ašaras bejausmių naktų
Sruvena per kūną nugludintas laikas
Be skausmo įrėždamas savo takus
O tu – pasiklydėlis – stojies ant žemės
Ir basas kažkur nueini
Voratinklių gijom nuausti takai tai kelias į laimę
Nusiaukim batus...