Dievui ant kelių

Sudužau lietuje
Susprogau
Žaibu į tave
Suplėšiau pasakas
Iš vaikystės užuominų
Norėjau paneigti
Iš akių byrantį
Nevilties smėlį
Skalbiau mintis
Karštu pienu
Nepavyko
Miriau
Trečiadienio rytą
Ant šviežios šieno kupetos
Prabudau pragare
Dievui ant kelių
Jis mane pabučiavo
Ir nukryžiavo
Tai buvo sapnas
Dabar žydėjimą geriu
Palaiminta ranka glaudžiu