Niaukėsi; laimingi dievai
nusprendė nebematyti žmogaus Likurgo.
Debesys pilkyn, ir kažkur
krustelėjo griaustinis. Nė gyvos
dvasios dabar kalvoje, giraitėje.
Vėjui papūtus, jūros vanduo pašiurpo.
Tuščias molinių šukių siaubas
ėjo nuo žemės ir sudaužytų šventųjų indų.