Tiems, kurie... (1979 metų šauktiniai)

Toks gražus, labas vakaras šiandien
be kepurės, plačiai išsišiepęs
kiek paraudęs, lietum nusiprausęs,
skambaliuoja  varpeliais kaliausės
Suvalkijoje sirpstančius vyšnius.
Išskalbti autai plazda it debesys,
o puodynės su saule rungiasi,
purpurinis vakaras varva
ridinėjasi kopėčių drungomis.
Et, jauni… ir gražu netgi žiogo barškėjimas,
o lakštingalų trelės pakrūmėse,
o ant stalo linksmybių kibiras,
o dainų  stiklo taurės kupinos.
Pasėdėsim dar iki ryto,
rūkas glostys įkaitusius smilkinius
ir šiurens paslaptingai smilgos.
nesikelsim ir šiandien dar neisim:
liko dainos, pavasariai, mylimos
liko valtys kažkur ant kranto,
mes ir patys kažkur likome.
Gal pelyno žolėj ar
po didelio riešuto kevalu.