tėti, paskraidink aitvarą

mano vėjas sutvertas
iš bambagyslių
mano žodžiai vaza

gali pamerkti narcizus
sudėti saldainius

arba ---

daužyti
daužyti

sako

šukės laimę neša
aitvarai - pinigus

prie dumblino
ežero

vaikis sodina
akis

žiūri ir neša
mato ir netiki

iš kaimynų
ir jūros

žiūri ir netiki ---
delnas

ant jo - vardas

vaikis nusiskandina.

karvė atsiveda veršelį
iš laimės kaimietis

pasikviečia seserį
geria beržų sulą

ir atsimena
atominę žiemą

- oi, kaip tada visi vargo
kūdikiai liūdnom akim gimdavo
mergaitės be vardų žaisdavo -

rasputinas galop nusišypso

- įveikiau -

ir krenta negyvas
po liepom.

kitame minties gale
žiema

tomas neranda liniuotės

kas sudaužė vėją?

vis tas kaimynų aitvaras
širsta senolė.

kas sudaužė vėją?