monologas

broliai ir seserys
aš nebuvau aklas dievas

aš nebuvau aklas dievas

daviau visiems žemėlapį
kad eitų ir mane šlovintų
tik uždraudžiau kopti
aukštyn

ir atsirado vienas
kvailys trečias brolis
kuris stemple užsikerėplino
iki burnos
kai bandžiau jį numušt
liežuviu tai nukirto
liežuvį man
ir įsidėjo vendzliokan ----
parneš kaip įrodymą
tautai

perlindo iki akių
ir pro mano stiklus
įsivėpsojo į žmogišką
savo pasaulį
pamatė
kaip kapojasi
jo kaimynai Petras ir Onė
kurie buvo išrinkti
darniausia kaimo
šeima kaip
geriausias draugas
Stasys slapta kitiems
nuomoja bendrai
pirktą priekabą
ir ima už valandą
septynis litus kaip
duktė vakarais leidžiasi
amfetaminą rūko žolę
ir keikiasi kaip
gražuolę jo žmoną
dulkina du protingi
jo broliai
nebeišlaikė kvailys

susvirduliavo
ir virsdamas iš koto
griebė už mano akių nervų---

riebus buvo gyvatė
nuo picų
sumuštinių ir
suvožtinių----

tik trūkt--
ir užgęso
švie
sa

--------
nežinau kaip pasibaigė
kvailiui - tikriausiai
jį garbina

o aš nuo tada ir esu
aklas dievas
o aš