vėjo katapulta, deja

o kojos josios it
nukryžiuotojo

vidury kukurūzų lauko ---

prometėjiškas žvilgsnis
ir vėjo rodyklės

girgždančios viršum kraigo ---

pro šalį važiuoja maurai
cukrų sieksnis po sieksnio
matuodamiesi

kojas kryžiuodami

akimis smalą ---

tik smala
nuo viduramžių
tvirtovės liejasi

renka maurai akmenis
ir pažadus
nuo kukurūzų lauko

renka ir ---

laukia

renka ir ---

kaukia

lyg voratinkliai prieš lietų
tarpusavyje liestųsi

o katapultų kaip nėra
taip nėra

neilgai nebeilgai
bus
sukryžiuotos

žmonės paliks nešulius
versis kūlio
prometėjo kepenis

ir suspės

deja
čia ne apie kaliauses.