Susineriu rankas.
Tik tai man teikia šilumą, jaukumą,
Kai šaltos rankos po širdį maišo man jausmus.
O virš galvos toks tipinis rudens dangus
Ir lyja ne ką mažiau, nei iš akių manų ir mūsų lūpų...
Susineriam rankas.
Nusisukam.
Pradingo šiluma, jaukumas.
Ir lyja, lyja, lyja...
Tipiškai, kaip ir kiekvieną kartą,
Kai ruduo sugrįžta,
rankas išnėręs,
prarają pravėręs,
kuri tokia mums artima....