Einu siaura gatve, akys paskęsta sienose.
Vienoj pusėj apelsinais padvelkia
Kitoj – grubiais kankano garsais,
Du žingsniai prieky - žibintai valsą žaidžia..
Kaukšt taukšt kaukšt
Kaukšt taukšt kaukšt
Ritmingai kauški špižiniai kulniukai i grindini,
Siaurame skvere, kaip iš pašto ženkliuko..
Pigi atlaso suknele vos pridengia blauzda,
Mes keliaujam kartu – du žingsniai į atminti..
.. kartu su bateliais,
su kojinėm iš senos kekšės skrynios..
.. su paauksuotais „Собрание“ kancarais..
.. ryškiai raudonom lupom apsvaigus nuo vyno.
Kaukšt taukšt kaukšt
Kaukšt taukšt kaukšt
O kadaise aš buvau toj pusėj, kur mandolinos šoka..
Buvau ir ten... tyliai degiau, vėjo malūnams mojau.
Čia vyrai lietė purvinais žvilgsniais,
Čia pat ir aš likau ištirpti..
Rausvais bateliais,
Pigia trumpa suknele.
Stovėjau vakar,
Šiandien jau eisiu.
Kaukšt taukšt kaukšt
Kaukšt taukšt kaukšt
Aplink vien tik vakar.
Čia tik pabėgusi valanda.
Iš paskos skeltuku pasprunka senos šlaunys,
Nebepaklūsta garbana žila.
Nuklysta žvilgsnis į seno baro langą,
Kur aš? Nėra, - nuaidi skardžiai..
Manęs nėra.
Atspindyje- fatališka močiutė.
Kaukšt.
Dedikacija neapmokestintoms svajonėms ir naktiniam pokalbiams
Puikiai išreikštos mintys, fatališkos močiutės nostalgiškas žvilgsnis į preitį pro seno baro langą, gerai užkabinta, tik įvertinimą labai lemia gramatinės klaidos, nukenčia bendra kūrinio vertė, kitą kartą būk atidesnė, sėkmės :)
mano nuomone šiukšledėžėj daug gerų dalykų mėtosi, šis taipogi neprastos kokybės. klaidos dzin (man), nuotaika užveža, yra kuom užkasti prie beviltiškos grafomanų prisunktos naminės. 4.