vėstančiam vakaro drėgnume
šunažolė amtelėjo šuniuko balsu-
saulė pabūgo ir nusivijo savo atspindį senkančioj jūroj...
o aš nesuspėjau
savo šešėlio pavilioti į sapną...
ir vėl ateis bemiegė naktis-
nė tavęs, nė manęs, nė mano šešėlio...
tik vienišumas...
au au au...


žemuoginė lėja su aukso atšvaitais
















