MutaSurinksiu nutekėjusį medžių vašką
ir išlydysiu žvakę, tokią didelę,
kad net tau
pasistiebti reikėtų,
jei šviesą pamatyti norėsi,
o iš pienių vatos pasiūsiu sparnus
strazdo giesme siuvinėtus
debesimis kvepiančius
ir padėsiu
ant mudviejų pasaulio slenksčio
kad ir tu nusilenktum.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2005-05-31 15:55
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-03 13:42
Dėl pirmo: aha, sutinku, mačiau tą prasmę, gerai, gerai, kad Irna ją paryškino, čia nebuvo mano pozicija stipri, bet namanau, kad visiškai palaužiama. Spraga va kur: audinys tebūnie išsiuvinėtas, bet ne sparnai. Sparnai tik bus išsiuvinėti, kai juo pasiūsim :) Sparnai ne audinys, o produktas :)
Va būtent, toliau cituoju Irną: „Tas "kad ir tu nusilenktum" jau pasako, kad aš JAU nusilenkiau“. Bet kam nusilenkiau, kodėl nusilenkiau. Be to, neįtikina ši Irnos mintis dėl to, kad vis dėlto nieko nežinome apie pirmojo nusilenkėjo lankstymąsį kažkam, dėl kažko. Žinoma, visko atvirom kortom dėstyti nereikia, juk tai ne poezija tada, kaip Irna sakė, nebent humoras. Taigi reikia ieškoti aiškių, bet užslėptų formų. Na, taip manau. Ar čia mūsų diskutavimas kartais neperžiangia kokių nors ribų, gal perkialiam jį į diskusijas? Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-03 11:18
Taip. Pirmiau pasiuvama dažniausiai. Bet galimas dalykas, kad strazdas savo giesmę siuvinėja, kur netingi :) O lyr. herojus išsikerpa jam patinkantį siuvinėjimo plotą ir jau tada siuva iš jo, ką nori. Kadangi esu taip iš siuvinėto audinio siuvusi (o moterys irgi beveik visos šį reikalą truputį išmano), tai mums net nekyla abejonių dėl tokio įvaizdžio, ypač eilėraštyje... Va vyro logika čia yra kietesnė, bet ar teisingesnė?
O nusilenkimo momentas irgi aiškesnis negu aiškus. Tai kaip atrodytų eilėraštis, sukramtytas iki galo? Tarkim "kad ir tu nusilenktum, kaip kad nusienkiau ir visą gyvenimą lanksčiausi aš" :))) Fe! Arba į humoro skyrelį :))) Tas "kad ir tu nusilenktum" jau pasako, kad aš JAU nusilenkiau. Argi ne taip??? Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-03 08:01
Ne, jokiu būdu, tikrai jokių kalbos pažeidimų čia neįžvelgiau ir žodžių tvarka čia nieko dėta. Čia kas kita:
pasiūsiu sparnus / strazdo giesme siuvinėtus – va čia, manau, truputį su laikais prasilenkiama. Logiška, kad pirmiau pasiuvama, o paskui siuvinėjama. Na ir čia žadama pasiūti, bet jau išsiuvinėtus. Taigi pirmiaus siuvinėta, paskui siūta. Poezijoje viskas įmanoma, bet... Kam tada reikalingi poezijos knygų redaktoriai. Ir dar: nelabai supratau to nusilenkimoreikalingumo, kokia čia sąsaja su ankstesniu tekstu, juo labiau, kad gramatinėmis priemonėmis tą sąsaja rodoma: kad ir tu nusilenktum, t. y. aš jau nusilenkiau, dabar tavo eilė lenktis. O tekste to pirmojo nusilenkimo nėra, na jis neaiškus. Na ir trečia: pirmas posmas ir kiti du, na nesusiję, viename apie viena, kitame apie kita O dabar šypsenėles kelias dar atsiųsiu :))) Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-02 12:25
truputį noriu nesutikti su justickiu: jokio gramatinio ir semantinio netikslumo čia nėra - paprasčiausiai eilėse dažnai žodžių tvarka nėra tokia griežta, kaip kokiame dokumente. Mano galva - taip, kaip yra, gali būti; niekur neprasilenkiama su kalbos nuostatomis.
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-02 08:10
Pirmas posmas gražus, kituose truputį trūksta gramatinio ir semantinio tikslumo.
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-31 19:30
O meilutėliau, taip romantiškai, rodos toks lengvumas pro noselę iškart praskrido... Gražu ; )
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |