* * *

Audrą, nerimą savy nešioju,
Rėmuos netelpu, juokiuos.
Meilei himną širdimi dainuoju,
Sielą motinos išdievinu keliuos.
Išskleidęs skausmo žiedu
Į gyvenimą einu.
Žemei viską atiduodu,
Žvilgsnį į erdves keliu.
Kiek civilizacijų praėjo,
Kiek dar jų laike praeis?
Šią būties akimirką tik vieną
Vardas tau - žmogus.
Gal tas kelias amžių vingiuos
Tau atsakymo neduos...
Žvilgsnis, visada sustingęs,
Žvaigždėse savęs ieškos...