Po pienėm žliumbia neūžaugos nykštukai.
Jeigu ateisi atsigersim iš ryto
Kartėsių, kur į lėkštutę balkone priverks.
Jeigu ateisi iš ryto,
Tavęs niekas ir nieko daryti nevers
Galėsi stovėt išdidžiai nenuverstas,
Apgailestaut.
Po pienėm drėgnas būna
Žemės plotelis beveik visuomet.
Jeigu ateisi,
atsigersim iš vakaro.
Nuo tada niekas tavęs niekada neatstums
Nesistumdantys romūs atstumai šliauš pro šalį
Tave aplenkdamos sraigės per nugaras ir šlaunis
Karštom dienom.
Po pienėm pieniškom lūpom karvės palieka
Pabučiavimus žemei. Iš ten dygsta veršeliai
Ir kitokie jaunikliai.
Jeigu ateisi, niekada daugiau nesuklysi
Niekas niekuomet nebesmūgiuos tau per klyną
Apsaugotas vyriškumas,
Užkonservuotas
Kaip pavasaris už užuolaidų-
Visada jis ten, kol netikrini.
Netikrinam. Tikim nematę,
Todėl mus laimina šventosios karvės pienu kavai con leche
Jeigu ateisi, bus šitokios kasryt.
Bijantiems įsipareigojimų
Rekomenduoju papūst į gitaros skylutę
Pelėdoms išvaikyti.
Ir gal dar po lašą kartėsių su pienėm (latte)?
O jeigu tas kvapas nepatiks,
Patrinkit alyvų tarp pirštų.