Mergaitė, sėjanti gėles

Tie pavasario vingiai
Prieš akis išvynioja kelionę.
Gal į pasakų pilį užburtą-
Į tavo svajonę.
Krištolinėm kurpaitėm avi-
Kelias kojų nežeidžia.
Tu tik vieną turi?
Nesvarbu-ir su viena Pelenę įleidžia.

Be kurpaičių visai?
Na ir kas? -Lieka vieškely pėdos,
Po nakties, po lietaus
Atsibunda iš ryto -gėlėtos.
Nepavirs ėriuku
Atsigėręs iš pėdos Jonelis,
Tik nustebs: tiek gėlių
Netikėtai pražydo ant kelio.